Pirmas rastas rašytinis šaltinis apie česnaką – Dioskorido raštai. Avicena siūlė česnaką valgyti „nuo visokių ligų“. Viduramžiais jis laikytas stebuklingu vaistu nuo maro, choleros, vidurių šiltinės ir jau senovėje juo gydydavo daug įvairių ligų. Europos šalyse česnaku buvo gydomos sunkios ligos: žarnyno ir plaučių tuberkuliozė, dizenterija, šiltinė, difterija. Kinijoje gydomos kvėpavimo organų, virškinamojo trakto, kraujotakos ligos, vartojamas sergant reumatu, avitaminoze, odos ligomis, menstruacinio ciklo sutrikimais, karščiavimu, onkologinėmis ligomis. Turi angliavandenių, azotinių medžiagų, daug baltymų, eterinių aliejų, susidedančių iš polisulfidinių junginių, fitoncidų, sudarytų iš lakiųjų medžiagų, fitosferino, glikozido alijino, metalo druskų, mikro- ir makroelementų, riebalų, vitaminų B, C.
pirms 15 gadiem
RSS barotne
500