Manyčiau, tai žmogus, kurį smaugia miesto sienos, o patekus į mišką, pasisveikina net su vabalais. Be reikalo nelaužia medžio šakos, ir daug nusimano apie orus. Gali pasakyti kiek valandų, pažvelgęs į gėles ir žino kur gauti medaus "neįžeidžiant" kamanių. Visus skraidančius, beginėjančius, ropojančius, šliaužiojančius ir dūzgiančius laiko savo draugais, o sumedžioto atsiprašo už dievus, sukūrusius jo mėsėdį skrandį. Tai tas, kuris apleistose pievose sėja medžiu, prisirinkęs jų sėklų.
pirms 15 gadiem
RSS barotne
500