Yra skirtingų dalykų ką galima įvardinti kaip pasaulio pabaigą, ir ką įvardinti pasauliu. Bet kokiu atveju kūrinija neturi pabaigos nes neturi ir pradžios. Vienintele pasaulio pabaiga - tai santykinė pasaulio pabaiga, kas vadinama kuomet yra mūsų planetos populiacijos sumažėjimas trimis ketvirtadaliais pvz. Ką tuomet daryčiau? Greičiausiai, tada labiau įsiklausyčiau ką kalbėjo ir ką mokė ambasadorius kuris minėjo kad taip bus. Kitais žodžiais tariant - pasikeisčiau ir prisitaikyčiau labiau prie tų gyvenimo salygų kad visiem būtų gerai (ar tik pakankamai gerai?hmm) Kitas atvejis jei sužinočiau kad kitą dieną toks reiškinys prasidėtų, peržvelgčiau savo nuostatų sistemas ir patikrinčiau ar man reikalingas toks patyrimas.. jei ne pakeisčiau nuostatas požiūrio į gyvenimą ir vibracijomis nustatyčiau kursą į kitokias realybes, todėl tai jau nebebūtų tai kas būtų įtraukta į mano patyrimą.

Yra didesnė laimė nepergyvenant pasaulio pabaigų pasikeisti, negu keistis didžiai skatinamam jų.