pirms 15 gadiem
(argh netelpa komentarai), tai Jeigu žmogus nėra ateistas ir pasitiki bent savo vidiniu jausmu ir suvokimu, ar pažino bent dalį dvasinio pasaulio realybių veiklos - tai jam tikrai neatrodys kad fizinio apvalkalo/kūno mirtis yra pabaigos taškas. Vietoj to jis suvoks kad tai yra galimybė eiti ir mokytis toliau, susitikti su jau prisikėlusiais giminaičiais, daugybe dvasinių mokytoju,savo angelais ir sąmoningiau pradėti tęsti savo augimo/evoliucijos procesą kūrinijoje išpildant Dievo Tėvo kvietimą.
Dalia, gal pasirodysiu žiaurus nežinau, bet žmonės į mirtį reaguoja ateistiškai. Ateistų požiūris ir tikrovės suvokimas labai ribotas. Tai labai panašu kaip kokia mergaitė man kažkada sakė "mirė drugelis, kaip liūdna" nematant jokio bendro kūrinijos vaizdo, jos veikimo, procesų, dinamikos.
Tik tuomet kai mąstymas yra nevientisas kyla idėjos kaip kad "tai gal tegu žemė yra užverčiama milijardais ir milijardais drugelių" kurių vis daugės i daugės. tai uždaros sistemos požiūris.
..ne,viskas gerai.as palaidojau daug artimu jaunu zmoniu..buvo toks momentas,kad per pora metu mire sesi artimieji..galvojau-kas sekantis..skaudu,tikrai,dvasines zaizdos negyja,tik uzslopsta..ir tikrai,tokiais momentais yra grazu tiketi,kad susitiksim kazkada kitame gyvenime..bet gyvenimo realybeje atsidurus is naujo-nebezinai kur ta tikroji tiesa:)
500
Vaidas Sarcevičius, pirms 15 gadiem :
Jeigu mąstytume kad kiekvienas yra "savo likimo kalvis", ir tik nuo mūsų pasirinkimo kuo mes pasirinkome būti priklauso kokia bus aplinka, jeigu pripažintume kitų žmonių laisvą valią ir vertybes ir pasitikėtume tuo kad jie turi teisę patirti tai ką pasirinko vedini noro išbandyti tuos savo pasirinkimus, jeigu mes manytume kad mūsų proto modeliai sukurti taip, kad pritrauktų tikroves būtent su šių fizinių dėsnių rinkiniu ne šiaip sau - o su kokiu geru tikslu. Pamatytume pasirinkimo laisvę.